Medžio stiprybė – šaknyse. Jomis teka
gyvybės vanduo, maitinantis medžio kamieną, augančias šakas ir šakeles,
saulėn atgręžiantis vainiką. Tautos stiprybė – gimtojoje kalboje,
tradicijoje, liaudies dainose ir šokiuose, paveldėtuose iš savo protėvių
ir atspindinčius mūsų pasaulėjautą.
Prieš 20 metų Kauno „Santaros“
gimnazijos mokytojas – choreografas Kazimieras Kondratavičius pakvietė
mažus ir didelius šokėjėlius į mažytę šventę, kuri subūrė visus šokiu
gyvenančius jaunus žmones ir kuri, bėgant laikui, vis augo ir augo, kol
galiausiai tapo viso Kauno miesto švente. Ir šįmet, 2016 metais, savo
jau 20 – ąjį gimtadienį švenčia liaudies šokių festivalis – konkursas
„Graži mūsų šeimynėlė“.
Kiekvienais metais deganti ugnis, festivalio simbolis, yra iškilmingai perduodama vis kitai mokyklai, todėl kasmet šis konkursas turi vis kitą organizatorių ir savo jubiliejaus proga jis vėl sugrįžo į Kauno „Santaros“ gimnaziją.
Prisimenant pirmąjį festivalį, kuriame dalyvavo tik aštuoni kolektyvai, galima pasidžiaugti, kad šiandien jų šoka net dvidešimt vienas!
Festivalis prasideda iškilmingu paradu, kai kiekvienas kolektyvas įžygiuoja su savo vėliavomis ir šūkiu. Iš tikrųjų, tai renginys, kuris suvienija visus ir šokančius, ir savo valstybę bei jos tradicijas puoselėjančius žmones. Ir Kauno „Santaros“ gimnazijos aktų salė pilna žmonių, žibančiomis akimis ir plačiomis šypsenomis, tautiniais drabužiais apsirengusių jaunuolių, kurie vis nekantrauja išeiti į sceną ir šokti, šokti, šokti. Juk šokis – tai jų gyvenimo būdas.
„Kadangi šokis yra mano gyvenimo aistra, nesvarbu, ar tai paprastas koncertas mokyklos bendruomenėje, ar konkursas, galų gale, nuostabi moksleivių dainų ir šokių šventė – jausmas neįtikėtinas!“ – teigia Kauno „Santaros“ gimnazijos kolektyvo „Santariečiai“ šokėja Otilija Burkšaitė. Taip šokėjų kolektyvai mėgaujasi kiekviena akimirka, praleista šokant. Be abejo, ir patiems vadovams tai yra didžiulė šventė. Juk organizuoti tokius renginius ir ruošti savo šokėjus yra prasmingas darbas, teikiantis malonumą. Šis vadovų užsidegimas persiduoda ir mokiniams, kurių meilė tautiniam šokiui, išaugusi mokykloje, išlieka ir tęsiasi net studijų laikais, kaip antai, iš šokių kolektyvo „Santariečiai“ patys geriausi vėliau šoka LSMU ansamblyje AVE VITA.
Be to, dalyvaudami festivalyje kolektyvai šoka ne tik dėl savo malonumo, bet dar ir stengiasi užimti kuo aukštesnę vietą, nes festivalio pabaigoje yra renkami laureatai, kurie gauna ne tik diplomus, kaip kitas vietas užėmę kolektyvai, bet ir specialius prizus, kurie yra paskatinimas ir toliau puoselėti šį šokio meną.
Šventė baigėsi, juokas nutilo, kolektyvai išsiskirstė. Tad susitiksime kitais metais kasmetiniame renginyje „Graži mūsų šeimynėlė“, kuris vyks Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje – daugiafunkciniame centre.
Kiekvienais metais deganti ugnis, festivalio simbolis, yra iškilmingai perduodama vis kitai mokyklai, todėl kasmet šis konkursas turi vis kitą organizatorių ir savo jubiliejaus proga jis vėl sugrįžo į Kauno „Santaros“ gimnaziją.
Prisimenant pirmąjį festivalį, kuriame dalyvavo tik aštuoni kolektyvai, galima pasidžiaugti, kad šiandien jų šoka net dvidešimt vienas!
Festivalis prasideda iškilmingu paradu, kai kiekvienas kolektyvas įžygiuoja su savo vėliavomis ir šūkiu. Iš tikrųjų, tai renginys, kuris suvienija visus ir šokančius, ir savo valstybę bei jos tradicijas puoselėjančius žmones. Ir Kauno „Santaros“ gimnazijos aktų salė pilna žmonių, žibančiomis akimis ir plačiomis šypsenomis, tautiniais drabužiais apsirengusių jaunuolių, kurie vis nekantrauja išeiti į sceną ir šokti, šokti, šokti. Juk šokis – tai jų gyvenimo būdas.
„Kadangi šokis yra mano gyvenimo aistra, nesvarbu, ar tai paprastas koncertas mokyklos bendruomenėje, ar konkursas, galų gale, nuostabi moksleivių dainų ir šokių šventė – jausmas neįtikėtinas!“ – teigia Kauno „Santaros“ gimnazijos kolektyvo „Santariečiai“ šokėja Otilija Burkšaitė. Taip šokėjų kolektyvai mėgaujasi kiekviena akimirka, praleista šokant. Be abejo, ir patiems vadovams tai yra didžiulė šventė. Juk organizuoti tokius renginius ir ruošti savo šokėjus yra prasmingas darbas, teikiantis malonumą. Šis vadovų užsidegimas persiduoda ir mokiniams, kurių meilė tautiniam šokiui, išaugusi mokykloje, išlieka ir tęsiasi net studijų laikais, kaip antai, iš šokių kolektyvo „Santariečiai“ patys geriausi vėliau šoka LSMU ansamblyje AVE VITA.
Be to, dalyvaudami festivalyje kolektyvai šoka ne tik dėl savo malonumo, bet dar ir stengiasi užimti kuo aukštesnę vietą, nes festivalio pabaigoje yra renkami laureatai, kurie gauna ne tik diplomus, kaip kitas vietas užėmę kolektyvai, bet ir specialius prizus, kurie yra paskatinimas ir toliau puoselėti šį šokio meną.
Šventė baigėsi, juokas nutilo, kolektyvai išsiskirstė. Tad susitiksime kitais metais kasmetiniame renginyje „Graži mūsų šeimynėlė“, kuris vyks Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje – daugiafunkciniame centre.
Straipsnio autorė Lijana Linkevičiūtė, 3a
